Būsimasis gyvenimas

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis @ 09:15

Mano mylimoji Dukra, dabar tu esi pasirengusi eiti į priekį ir tęsti užduotį, kad pabaigtum Mano šventą Tiesos Knygą. Tu, Mano Dukra, patyrei apvalymo procesą, reikalingą suteikti tau stiprybės šiam Darbui. 

Mano vaikai yra taip įsitraukę į šį pasaulį, susidedantį iš dviejų dalių, kad jie nesitiki, jog greitai viskas bus viena. Dvi dalys apima skausmą ir džiaugsmą. Skausmas egzistuoja pasaulyje taip, kad sukelia gilią sumaištį ir neviltį. Tai toks skausmas, kuris nepanašus į jokį kitą, nuo pat Žemės sutvėrimo. 

Skausmo, kuris yra šiandien jaučiamas, pagrindas yra praradimas, kuris yra atsiradęs, kuomet buvo prarandami materialūs dalykai. Taip pat ilgimasi proto, kūno ir sielos ramybės. Tai taps įmanoma tiktai per nuolankumą, per Mano Amžinojo Tėvo pripažinimą ir per meilę Jam. Tuomet yra džiaugsmas. Aš šypsausi su Meile, kada Mano vaikai juokiasi, šypsosi ir džiaugiasi. Tai yra Mano Dovana. Juokas ir džiaugsmas yra svarbi Dovana žmonijai, kuomet jie tyri, jeigu per juos nekenkiama vienas kitam.

Mano silpno tikėjimo Vaikai, yra sunku, Aš žinau, sustoti ir pasakyti: „Aš grįžtu pas Dievą“. Taip daugelis iš jūsų neturite supratimo, Kas yra dangiškasis Tėvas. Tik keli supranta, kad Jis stebi juos kiekvieną jų gyvenimo dieną – visus ir kiekvieną iš jų. Jis šypsosi, juokiasi ir jaučia didį džiaugsmą, kada Jo vaikai yra laimingi. Tačiau Jis nežvelgia palankiai į tuos, kurių džiaugsmas ar džiaugsmo įsivaizdavimas, yra pasiektas be meilės jų širdyse.

Aš, jūsų Išganytojas Jėzus Kristus, taip pat myliu jus visus, Mano Vaikai. Kadangi Aš Esu Viena su Savo Amžinuoju Tėvu. Aš šypsausi jums visiems ir tikiuosi, kad jūs pas Mane sugrįšite.

Ateikite pas Mane, Mano Vaikai kaip vienas ir artėkite prie Manęs atviromis širdimis.

Daugeliui Mano vaikų šie Pranešimai, kurie mini Mano Antrąjį Atėjimą į Žemę, sukelia baimę jų širdyse. Nėra reikalo bijoti. Tai bus absoliutaus džiaugsmo, šlovės ir tyros laimės momentas, kadangi visus jus, kurie vėl atsigręš savo širdimis į Mane, Aš laikysiu Savo Rankose ir verksiu Džiaugsmo Ašaromis.

Tikintieji, prašau, prašau melskitės dabar už tuos, kurie netiki ir už tuos, kurie yra praradę savo kelią. Fermeris, kuris surenka savo kaimenę, visada stengiasi ieškoti, nenuilstamai, tų avių, kurios yra pasiklydusios. Ir tas pergalės saldumas, kurį jis jaučia, kuomet jos sugrąžinamos į savo bandą, yra panašus į tą jausmą, kurį Aš jaučiu, kada Mano prarastieji vaikai sugrįžta pas Mane. 

Vaikai, net džiaugsmo ir juoko momentais, patiriamais Žemėje, prašau atsiminti vieną dalyką. Kad tai tik prošvaistė tos tyros laimės ir džiaugsmo, kurie egzistuos Naujojoje Žemėje, kada prarastasis Rojus iškils. Kada tai atsitiks, išrinktieji žmonės, tie, kurie gyvena gerus gyvenimus, tiki į savo Kūrėją, susijungs su prisikėlusiais mirusiaisiais; tie žmonės, draugai ir šeima, kurie buvo numirę šiame gyvenime, prisijungs prie Manęs šioje naujojoje šlovingoje amžinybėje. 

Atminkite, Vaikai, kad yra svarbu, kad nepriimtumėte šios Žemės, kaip savaime suprantamo dalyko. Ir nemanykite, kad jūs viską galite kontroliuoti, nes taip nėra. Kadangi jūs ir toliau esate persiėmę tuo, ką Žemė žada: jos pažadais, nusivylimais, džiaugsmais ir stebuklais, prisiminkite, kad tai tik laikina vieta, praeinantis etapas, iki įžengsite į Mano Tėvo Karalystę – Naują Dangų ir Žemę, kurie taps viena. 

Dar vienas, paskutinis, prašymas, Mano Vaikai, kad melstumėtės į Mane savo pačių žodžiais. Paprašykite Manęs parodyti jums kryptį. Paprašykite Manęs parodyti jums Meilę ir Tiesą taip, kad tai turėtų jums reikšmę. Nelaikykite savo galvos užkastos į smėlį, nes taip jūs nesidžiaugsite Naujosios Žemės šlove.

Tuščias takas, vedantis į niekur

Vaikai, kurie paniekina ir neigia Mane, jums sakys, kad po šio gyvenimo, nėra kito. Leiskite Man jus užtikrinti, kad jie taip ne tik atsisako prieigos į Rojų, bet, vietoje to, renkasi tuščią taką į niekur. Kai kuriais atvejais jie seka apgaviko, piktojo, apgaule, judančio taip tyliai, su mirtinu meistriškumu, kad, netikėdami jo egzistavimu, jie seka juo aklai, įsikibę į jo ranką, eidami pro pragaro vartus. 

Mano Kančia Getsemanės Sode 

Kuomet Mano tikintieji mato šiuos žmones, arogantiškai pasipūtusius ir besigiriančius savo ateizmu, jie jaučia siaubingą kančią. Tie, kurie yra paėmę Mano Kryžių, jaučia Mano agoniją, kurią kentėjau per Savo laiką Getsemanės Sode. Tai buvo vieta, kurioje Aš žinojau, kad nepaisant to, kad Aš Savo noru aukoju galutinę Auką, prisiimdamas mirtį – būdą duoti Savo vaikams šansą laimėti vietą Mano Tėvo Karalystėje – Aš giliai viduje žinojau, kad kai kuriems Mano vaikams tai nepadės. Tai buvo baisiausia agonija ir tokia, kuri Mane privertė prakaituoti Krauju. Šis siaubas, kurį Aš jaučiau dėl tų prarastų sielų, Manyje vis dar egzistuoja šiandien.

Kai kurie iš jūsų, klausia: „Jeigu Tu esi Dievas, jeigu esi Jėzus Kristus, tuomet Tu neabejotinai gali padaryti bet ką?“ Mano atsakymas: „Žinoma, išskyrus vieną dalyką. Aš negaliu įsikišti į jūsų laisvą valią, suteiktą žmonijai.“ Todėl priklausys Mano vaikams padaryti šį galutinį savo pasirinkimą, vadovaujantis savo laisva valia. 

Jūsų mylintis Kristus
Jūsų Išganytojas Jėzus Kristus
Autorinės teisės © Jėzus žmonijai, 2021-2024. Visos teisės saugomos.
Logo JTM