Mano mylimoji Dukra, nepaisant koks sunkus yra tavo fizinis kentėjimas, tu turi pripažinti, kad kuomet tai ir toliau intensyvėja, jis yra toks, kokį jaučiu Aš. Tavo kentėjimas kaip dalelė atspindi Mano Paties kentėjimą. Būdama vienybėje su Manimi, tu žinosi, kad per kiekvieną skausmą ir vidinę sielos naktį, kurią patiri, pažįsti tą kankinimą, kurį Aš kenčiu dėl žmonijos nuodėmių.
Daugelis žmonių neteisingai tiki, kad Mano Kančia prasidėjo ir baigėsi ant Kryžiaus.
Mano kentėjimas nesibaigs, iki visi Dievo vaikai bus Mano Tėvo Naujajame Rojuje, kur neegzistuos nuodėmė, ir bus susijungę meilėje ir harmonijoje.
Nepaisant to, kiek daug žmonijai per laiką buvo kalbama apie Mano Egzistenciją, Aš vis dar nekenčiamas.
Nors Aš ir Esu priimamas tarp tikinčiųjų, jie toleruoja Mano Mokymus tiktai keldami savo pačių sąlygas.
Daugelis elgsis su kitais su meile ir gerumu, bet jeigu tik tie, kuriems jie teikia šią dovaną, bus jiems ideologiškai artimi.
Pavyzdžiui, daugelis smerks nusidėjėlius, kuomet jie turėtų rodyti geraširdiškumą ir už juos melstis.
Vietoje to, jie turėtų vadovauti savo pavyzdžiu. Kiti niekins kitus, užuot rodę meilę, kurios būtų tikimasi iš jų kaip krikščionių.
Niekados nesmerkite kitų, net jei su jais nesutinkate, nes tai nėra jūsų teisė. Nė vienas neturi įgaliojimo teisti žmonių, o tiktai Dievas.
Nors daugelis tikinčiųjų ir toliau garbina Mane, bet tai taip pat daro su savo sąlygomis.
Kai kurie jaučia poreikį atsiskirti nuo savo brolių ir seserų, kad parodytų pasauliui, kokie išmanantys jie yra dvasiniuose dalykuose.
Tuomet jie naudoja savo pačių interpretaciją aiškindami, ką iš tiesų Mano Gailestingumas reiškia.
Kiek kartų jūs buvote girdėje, kad Dievas yra amžinai Gailestingas?
Kad Jis yra toks Gailestingas, kad dėl to, kad Jis myli kiekvieną, Jis niekada jų nepasmerks. Kad Jis niekados nenusiųstų sielos į Pragarą.
Deja, tai yra melas. Tiek daug melų, kuriais neigiamas Pragaro egzistavimas, bus krikščionių nuopuolis.
Žmonės patys save pasmerkia į Pragarą. Aš jų ten nepatalpinu. Jie jį pasirenka, atsisakydami nusigręžti nuo mirtinos nuodėmės.
Jie nesiekia atleidimo ir nerodo atgailos. Toks mąstymas yra pavojingas, ir visų krikščionių pareiga įspėti kitus apie pavojų patekti į Pragarą.
Tokia daugybė, įskaitant tuos, kurie atsisako, kad jų vaikams būtų suteiktas Krikšto Sakramentas, kalba taip, tarsi nuodėmė daugiau nebeturėtų reikšmės. Jie tiki, kad visa nuodėmė bus atleista.
Visa nuodėmė gali būti atleista, nepaisant kokia tamsi yra ši nuodėmė, bet jei tik nusidėjėlis siekia atleidimo.
Dabar Aš kalbu jums iš Dangų, kad padėčiau visiems Dievo vaikams pasiruošti Mano Antrajam Atėjimui. Ir ką Aš aptinku? Aš kalbu jums iš už uždarų kalėjimo sienų, iš kameros, į kurią jūs Mane įmetėte, kadangi jūs atsisakote tikėti, kad Aš jums galiu kalbėti šiuo būdu.
O kaip jūs Mane įžeidžiate!
Tiems iš jūsų, kurie praleidote savo gyvenimus, pasišvęsdami Man, ir kurie išmanote Mano Šventąjį Raštą, bet kurie atmetate Mane dabar, Aš sakau štai ką.
Tai, kad jūs dabar Mane atmetate, paliks jus kančioje ir dideliame skausme, kuomet Tiesa jums bus atskleista. Kadangi tuomet jūs suvoksite, kaip apleidote sielas, kuomet Man reikėjo jūsų pagalbos jas išgelbėti.
Kaip jūs verčiate Mane verkti iš nusivylimo dėl jūsų aklumo, atsiradusio dėl jūsų nuolankumo stokos.
Jūs abejojate Mano Šventuoju Žodžiu, kuomet jūs jį turėtumėte priimti, griebtis jo, kadangi jūs esate skęstanti siela ir stokojate kilniaširdiškumo.
Aš meldžiu atsakyti į Mano Pašaukimą.
Jūsų mylimas Jėzus
Žmonijos Atpirkėjas
